Full resolution (TIFF) - On this page / på denna sida - P - Perosko ...
<< prev. page << föreg. sida << >> nästa sida >> next page >>
Below is the raw OCR text
from the above scanned image.
Do you see an error? Proofread the page now!
Här nedan syns maskintolkade texten från faksimilbilden ovan.
Ser du något fel? Korrekturläs sidan nu!
This page has never been proofread. / Denna sida har aldrig korrekturlästs.
73
Pörosko fōros, St. Petersburg,
perreski dukh, f. Harnleiden,
perresko, Bauch-, Unterleib-,
pes, sich.
(Reiiih. pes, itsensä.) (Reinh, beske, peske,
kohtaan. b. brugammoske, sulhaistansa
kohtaan.)
P. I. 240. II. 341. M. Vm. 49.
petaleskiro, petalengiro, m. Hufschmied,
petalesko, Hufeisen-.
petalOS, tn. Hufeisen.
(Reinh, petalos, hevosenkenkä.)
P. II. 348. M. VIII. 37. (v. ngr. TréraXvv.)
petlavā, beschlagen.
petUba, m. Pferdebeschlagen.
(Reinh, petliba, kengittäminen.)
petliboskero, m. Hufschmied,
petlimen, beschlagen, beschuht,
pözal, zu Fuss.
(Reinh, peiza, jalkasin.)
P. I. 307. M. I. 29. (v. slav. pèsb.) S. 117.
piben, m. Trank, Getränke.
(Kern, ó piben, dricka.) (Reinh, piben,
juo-mista.)
piöreski džtīli, f. Maitresse.
Übers, v. fi. jalkavaimo.
piöreski taffla, f. vordere Fusssohle,
piöresko, Fuss-,
piöresko botnos, m. Fusssohle,
piöresko bringos, m. Rist, Spann,
Fusswurzel,
piöresko drom, tn. Steg,
piöresko vuōrdun, m. Velociped.
piöriba, m. Freiheit,
piöro, m. Fuss.
(Kern, ó piero, fot.) (Schiefn. Jtirg. pieresko
kokkalo, Fussknöchel. M. VIII. 47.)
(Schiefn. Schmidt pere, Füsse. M. II.
79.) (Reinh, piaro, jalka.) (Reinh, piero,
jalka.)
P. IL 351. Asc. 33. M. VIII. 47.
piöro, offen, frei, lose.
(Reinh, phiero, irti.)
P. IL 352. M. Vm. 47.
pÜO, getrunken, betrunken.
(Reinh, pila, imee.)
pimnaski hüza, f. Schenke.
(Reinh, pimnoske hüse, kapakka.)
pimnaskiba, m. Rausch,
pimnaskiro, m. Säufer,
pimnasko kentos, m. Säugekind,
pindžado, m. Bekannter, Freund.
(Kern, tuttu. pindjalo.) (Reinh, pindacade,
tuttavia.) (Reinh, pindjardo, tuttu.)
pindžavā, kennen.
(Reinh, pinsaveha, tunnet.) (Reinh, pind-
schina, tunto.)
P. L 432. II. 361. Asc. 55. M. VIIL 53.
pindžiba, m. Kenntnis, Bekanntschaft,
pindžiboskero, m. Kenner,
pindžirba, m. Kenntnis, Bekanntschaft,
pindzirmen, bekannt,
pinnos, m. Pinne, Pflock.
(Reinh, pinnos, naula, pindos.)
vgl. mnd. pin[ne], dä. pind, schw. pinne.
pinnosko, Pinnen-, Pflock-,
pinsta, f. Pfingsten.
(Kern. Pingst, pingsta.)
vgl. mnd. pinxten, dä. pintse, schw. pingst.
pinstako, Pfingsten-,
pipa, f. Pfeife.
(Reinh, pipa, piippu.)
vgl. mnd. pipe, schw. pipa.
pīpako, Pfeifen-,
pirani, f. Geliebte.
S. 61.
pirano, m. Geliebter.
S. 61.
piravā, lieben, (auch lascivire.)
P. II. 353. M. Vm. 48.
pfri, f. Kessel, Pfanne.
(Reinh, pl Ii, pata.)
P. IL 350. M. Vm. 47.
plri, f. Pique im Kartenspiel.
(Kern, spader, i piiri.)
Übers, v/fi. pata.
piriba, m. Liebe.
S. 117.
piriboskeri, f. Geliebte,
piriboskero, w. Geliebter,
pirimen, geliebt,
pirjako, Kessel-, Pfannen-.
Pirjako gau, Ort Kuparsaari.
pirjavitiko, hurerisch.
pīsiba, m. Genüge.
vgl. schw. (Finnland) spisa, fi. piisaa.
N:o 6.
16
<< prev. page << föreg. sida << >> nästa sida >> next page >>